Pastatų modernizacija – tiesus kelias iš energetinio skurdo

 Liūdna statistika byloja, kad daugelis Lietuvos žmonių patiria energetinį skurdą. Didžiojoje dalyje Vakarų Europos valstybių yra priimta manyti, jog jeigu šeimos ūkis mokesčiams už energetikos paslaugas išleidžia virš 15 procentų savo pajamų, jos patiria energetinį skurdą ir joms būtina pagalba. Tuo tarpu, ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos žmonėms, ypač gyvenantiems anksčiau pastatytuose nemodernizuotuose namuose, už šilumos energiją tenka išleisti apie 30 – 55 proc. gaunamų pajamų, kai kitose šalyse išleidžiama tik apie 8 – 12 proc. 

Skaityti daugiau...

Pastatų modernizacija: kas ieško gėrio – tas randa!

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas,

 dr. Česlovas Ignatavičius 

 Vos atėjus žiemai ir įsibėgėjant šildymo sezonui – tradiciškai viešoje erdvėje pasigirsta įvairių diskusijų apie pastatų modernizaciją. Dažnai nevengiama abejoti šio proceso nauda, pabrėžiant atskirus atvejus, kuriuose buvo padarytą klaidų, arba tiesiog nesibodima teigti, kad modernizacija, tėra brangi afera. Tačiau toks požiūris yra klaidingas, o gal ir dar daugiau – ydingas.

Skaityti daugiau...

IŠORINIŲ SIENŲ ŠILTINIMAS PATALPOSE

Modernizuojant pastatus, kartais susiduriama su situacija, kai nėra galimybės eksploatuojamų pastatų išorines sienas apšiltinti iš išorės. Tokiu atveju rekomenduojama išorinės pastatų sienas šiltinti iš vidaus. Toks šiltinimo būdas yra tinkamas (1 pav.) gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir pramonės pastatams. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad patalpose papildomai apšiltintų sienų išorinis sluoksnis žiemą daugiau įšąla, jame daugiau susikaupia drėgmės, siena daugiau deformuojasi ir pleišėja. Todėl prieš atliekant sienų šiltinimo darbus patalpose - būtina gerai nuvalyti jų paviršių, o taip pat rekomenduojama nuplauti fungicidais ir gerai išdžiovinti.

Skaityti daugiau...

Kvalifikuotų statybininkų stygiaus problemą sprendžia patys verslininkai

2013-11-15

 Atsigaunant statybų rinkai, o kartu ir ruošiantis renovacijos bumui, vis garsiau kalbama apie kvalifikuotų specialistų trūkumą. Ekspertai teigia, jog vieno namo fasado apšiltinimo darbams reikia nuo 10 iki 20 kvalifikuotų darbuotojų. Tad akivaizdu, kad jų įgūdžiais būtina rūpintis jau nuo pirmųjų studijų metų.

Į tokią situaciją pro pirštus nelinkę žiūrėti verslininkai, kurie patys imasi iniciatyvos ir bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis apmoko būsimus statybų specialistus. Polistireninio putplasčio asociacija (PPA) tęsdama bendradarbiavimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) surengė seminarą, kuriame studentams buvo pristatyti naujausi tyrimai bei pateikti konkretūs realių atvejų pavyzdžiai, kurie ne visą laiką būna teigiami.

Skaityti daugiau...

Kaip išvengti gedimų pastatų cokoliuose?

Atlikti eksploatuojamų pastatų tyrimai ir stebėjimai rodo, kad daugiausia gedimų pasitaiko cokoliuose (1 pav.) bei žemėje įgilintose konstrukcijose. Tai dažniausiai susiję su drėgmės poveikiu. Situacija tokia, kad kai prie cokolių daroma uždara nuogrinda, ant jos kaupiasi drėgmė, įvairūs teršalai, veisiasi samanos bei kiti organizmai. Lietus aptaško cokolių apdailą ir jie tampa drėgni, dėmėti, iš jų veržiasi druskos. Lietus bei grunte esanti drėgmė su teršalais pro atsitiktines vietas gali prasiskverbti ir į cokolio apdailą. Vėliau minėta drėgmė migruodama į išorę gadina tinkuotų cokolių apdailą (1 pav.). Siekiant išvengti išvardytų gedimų, rekomenduojama prie tinkuojamų cokolių daryti tik atviras vėdinamas ir drenuojamas nuogrindas (2. pav.). Ant tokio tipo nuogrindų mažiau kaupiasi drėgmė, teršalai, mažiau užteršiamas cokolių paviršius, ir dėl to mažiau genda cokolių apdaila.

Skaityti daugiau...